Nauru demografija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
2002 m. duomenimis Nauru saloje gyveno 12 329 žmonės. Vietos gyventojai vadinami nauriečiais arba naurujiečiais.
Etninės grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš visų Nauru gyventojų 58 % laiko save nauriečiais, 26 % kilę iš kitų Ramiojo vandenyno salų, po 8 % gyventojų kilę iš Kinijos ar Europos. Taip pat yra nedidelės filipiniečių, tuvaliečių ir kiribačių bendruomenės.
Religija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma nauriečių – krikščionys. Yra šiek tiek budistų ir bahajų.
Švietimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslas Nauru nemokamas nuo 5 iki 16 metų. Yra 6 vaikų darželiai, 2 pagrindinės mokyklos, 1 antrinė mokykla ir technikos mokykla.
Gimstamumas ir mirštamumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų gyvenimo trukmė vidutiniška. Mirtingumas – 10,33/1000 gyventojų, gimstamumas – 26,09/1000, gyventojų skaičius auga kasmet po 1,9 %.
Gyventojų sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Amžius
- 0-14 metai: 39.6 % (vyrai 2,515; moterys 2,366)
- 15-64 metai: 58.7 % (vyrai 3,578; moterys 3,656)
- 65 metai ir vyresni: 1.7 % (vyrai 108; moterys 106)
- Etninės grupės
- Nauriečiai 58 %
- Polineziečiai, melaneziečiai, mikroneziečiai (neskaitant nauriečių) 26 %
- Kinai 8 %
- Europiečiai 8 %
- Religija:
- Krikščionys (2/3 protestantai, 1/3 Romos katalikai; 78 %)
- Bahajai (9 %)
- Budistai (11 %)